apjakėlis

apjãkėlis, -ė smob. (1) žr. apakėlis: 1. O tai apjãkėlis – lipa ant kojų, nemato! Skr. Kiek apjãkėlis regi, tiek tu žinai apie gyvulius Lp. Argi tu negalėjai kitą ką pasiųst vieton to apjãkėlio! Srj. 2. Jaučiam mes tavos satyros ugnį, pliekiančią apjakėlius, bailius sp. Apjakėliais vadinti reikia tokius lietuvius, kurie išsižada lietuvystės rš.